assadad

Get the Flash Player to see this rotator.

 
 

Ar žinote?

Didžiausia miesto įžymybė - bažnyčios ir vienuolyno ansamblis: bažnyčia ( XVII a.), vienuolynas, koplyčia ir arkinė tvora (XVII - XVIII a.). Bažnyčia ir vienuolyno ansamblis yra architektūros paminklas. Jam būdingos gotikos, renesanso, baroko ir rokoko formos.

 
 
 
 
 
Naujienos Šiurpą keliantis gaisras Tytuvėnų bažnyčioje
 
 

Šiurpą keliantis gaisras Tytuvėnų bažnyčioje

El. paštas Spausdinti PDF

Kodėl Lietuvoje vis užsiliepsnoja ką tik restauruoti senoviniai pastatai? Po vakar Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne kilusio gaisro specialistai prabilo apie tai, kad tokie statiniai nėra pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams, todėl juos ir siaubia ugnis. Vakar Lietuvą sukrėtęs Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno gaisras paskatino atidžiau pažvelgti į restauravimo problemas.




Juk ne taip seniai ir Labanoro bažnyčia, ir Kurtuvėnų dvaro svirnas irgi sudegė po restauravimo, kainavusio milijonus litų. Galbūt pastatai, kurie tiko žmogui XVII amžiuje, netinka XXI amžiuje?


Išvydo gaisro pašvaistę

„Ačiū Dievui už tokią bendruomenę. Ištikus nelaimei visi puolė padėti kas kuo galėjo.

Jau dabar visa bažnyčia išvalyta, aptvarkyta – penktadienį jau bus galima aukoti mišias”, – ketvirtadienio vakarą „Lietuvos rytui” kalbėjo Tytuvėnų bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis.

Ankstų ketvirtadienio rytą Tytuvėnų vienuolyno pastogėje įsiplieskęs gaisras nuniokojo vienu įspūdingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje laikomą pastatą.

Apie gaisro pašvaistę virš Tytuvėnų vienuolyno ugniagesiams telefonu 4 val. 06 min. pirmas pranešė netoliese esančio kaimo gyventojas. Dar po poros minučių paskambinęs tytuvėniškis ugniagesiams pranešė, kad vienuolyno stogas dega atvira liepsna.


Kleboną pažadino bildesys

„Anksti rytą pabudau nuo bildesio. Mano miegamasis yra vienuolyno pusrūsyje, netoli malkinės. Dar pamaniau – negi taip anksti kažkas tvarko malkas. Dirstelėjęs į laikrodį pamačiau, kad dar tik devynios minutės po keturių.

Bildesys nesiliovė. Tada pradariau langines ir išvydau šviesą. Išpuolęs į lauką pamačiau, kad visas vienuolyno stogas dega atvira liepsna”, – „Lietuvos rytui” pasakojo vienu pirmųjų gaisro liudininkų tapęs klebonas R.Žaromskis.

Į gaisravietę dar prieš pasirodant ugniagesiams atskubėjęs Tytuvėnuose gyvenantis policijos įgaliotinis Ričardas Sukackas sakė, kad sužinojęs apie vienuolyne kilusį gaisrą iškart sunerimo dėl klebono likimo: „Žinojau, kad klebonas gyvena vienuolyno pastate. Todėl šokau į automobilį ir atskubėjau prie gaisravietės. Pamatęs, kad klebonas jau lauke, nusiraminau.

Čia jau buvo atskubėjęs ir Piligrimų centro direktorius. Keliese dar pamėginome atidaryti muziejaus duris, kad būtų galima išnešti nors dalį eksponatų, tačiau to padaryti nepavyko.”


Nuostoliai didžiuliai

„Vienuolyne sudegė bažnyčios paveldo muziejus ir jo eksponatai. Nuostoliai didžiuliai: vienuolyno rekonstrukcija buvo pabaigta vos prieš kelis mėnesius.

Bet, ačiū Dievui, ugniagesiai išgelbėjo bažnyčią. Nors ugnis persimetė ir į bažnyčią, ją pavyko užgesinti – stogas nesugriuvo”, – ugniagesių darbu pasidžiaugė klebonas R.Žaromskis.

Iš viso išdegė apie tūkstantį kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apie 100 kvadratinių metrų perdangos, nuardyta per 100 kvadratinių metrų skardinio bažnyčios stogo, apdegė ir apanglėjo medinės bažnyčios stogo konstrukcijos.


Padėjo visas miestelis

Bažnyčios turto dar iki atvykstant ugniagesiams puolė gelbėti į gaisravietę subėgę tytuvėniškiai.

Liepsnai persimetus į bažnyčios stogą, buvo pasiskubinta uždengti vargonus, todėl nuo vandens čiurkšlių jie nenukentėjo.

Vos užgesinus gaisrą į bažnyčią ir vienuolyną nešini kibirais ir šluostėmis ėmė rinktis tytuvėniškiai.

Tytuvėnų gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Mosėjus sakė, kad kilęs gaisras tapo tragedija visam miesteliui: „Pasklidus žiniai apie gaisrą sulaukėme skambučių ir iš užsienio – svetur gyventi išvykę tytuvėniškiai susijaudinę teiravosi, kas įvyko.”

Pasak R.Mosėjaus, žmonės neliko abejingi ir padėjo kuo galėdami – iki atvykstant ugniagesiams bandė gelbėti bažnyčios turtą, o užgesinus gaisrą ėmė tvarkyti vandeniu užlietas patalpas.

„Visą pusdienį valėme ir šlavėme. O naktį, jei reikės, su gimnazistais ir Šaulių organizacijos nariais padėsime policijai saugoti gaisravietę ir palaikyti čia tvarką”, – „Lietuvos rytui” sakė R.Mosėjus.


Ugnis įsiplieskė palėpėje

Gaisro likvidavimo komisijos pirmininkas, laikinai viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centro direktoriaus pareigas einantis Pranas Jurkaitis atsakė, kad žalą įvertinti dar yra sunku: „Vien naujas stogas kainuotų apie du milijonus litų. O sudegusių muziejaus eksponatų kainas būtų sunku pasakyti net preliminariai.”

Aišku, kad gaisras kilo vienuolyno pastogėje.

„Pirmiausia užsidegė stogas – čia yra gaisro židinys. Dėl ko kilo gaisras, nustatys ekspertai. Šį objektą valstybinė komisija priėmė pernai lapkričio 28 dieną”, – sakė P.Jurkaitis.



Tiriamos dvi versijos

„Kadangi sudegė tik muziejus, o likęs vienuolyno vidus nenukentėjo, siūlysiu viską aptvarkius vėl priiminėti ekskursijas ir lankytojus, nes pagrindiniai atstatymo darbai prasidės tik pavasarį.

Kai ekspertai apžiūrės gaisravietę, pasistengsime kuo skubiau apšiltinti pastogę ir užkonservuoti stogą”, – neatidėliotinus darbus vardijo P.Jurkaitis.

Kodėl kilo gaisras, nuniokojęs vienu įspūdingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje laikomą Tytuvėnų vienuolyno pastatą, dar aiškinamasi.

Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Stasys Kvietkus sakė, kad tebetiriamos dvi pagrindinės versijos: techninio gedimo ir padegimo. Iki vakar vakaro nė vienas jų nebuvo atmestas.

Į vakar vakare surengtą gaisro likvidavimo komisijos posėdį buvo pakviesti ir vienuolyne restauravusių bei remontavusių individualios Petro Račkausko įmonės „Agrotech” ir bendrovės „Restauracija” atstovai.


Gera vieta gaisrui

„Vos tik baigiama restauruoti, iš karto užsidega”, – vakar puse lūpų kalbėjo išsigandę Kultūros paveldo departamento darbuotojai. Labanoro bažnyčia, Kurtuvėnų dvaro svirnas, dabar – Tytuvėnų vienuolynas.

Tačiau Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė siūlė leisti tirti šią versiją teisėsaugai: „Nemanau, kad restauruotų pastatų gaisrai būtų sisteminis dalykas. Taip, tokių faktų yra, bet nematau galimybės jų sugretinti.”

Juk restauruotų objektų yra daug, gaisrų irgi Lietuvoje nemažai.

„Kodėl restauruotame malūne iš karto lūžta sparnas? Nes mes nebemokame jo eksploatuoti. Taip ir dėl pastatų.

Pastatome namus, kurie galėjo tikti XVII amžiuje, bet netinka dabar, nes reikia paisyti šiuolaikinių reikalavimų.

Seniai kalbu: restauruotas, tačiau šiuolaikiniam gyvenimui nepritaikytas pastatas yra gera vieta gaisrui kilti”, – vakar sakė žymus paminklinių pastatų konstruktorius Jakovas Mendelevičius.

Jis pats dalyvavo atliekant Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno restauravimo darbus, tačiau pabrėžė tikrai nežinąs, kodėl ten kilo gaisras.

Bet dabartinė pastatų restauravimo tvarka gali padidinti gaisrų pavojų. Apie tai jis yra informavęs ir kultūros ministrą.


Vienuolyno ansamblis garsus ne tik Lietuvoje

Tytuvėnų vienuolyno ansamblis – vienas didžiausių ir vertingiausių XVII–XVIII a. baroko sakralinės architektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Rytų Europoje.

Ansamblį sudaro bažnyčia, šventorius su Kristaus Laiptų koplyčia, dviaukštis vienuolynas ir ūkinės paskirties statiniai. Bažnyčioje saugoma daug sakralinių vertybių ir 2006 metais Vilniuje restauruotas Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas.

Tytuvėnų sakralinis ansamblis įtrauktas į Palaimintojo Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą.

Neseniai buvo baigti dvejus metus trukę Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno ir koplyčios stogų tvarkymo darbai.

Nauji stogai buvo finansuojami Kultūros paveldo departamento ir Privatizavimo fondo lėšomis. Jų restauravimas kainavo per 2 mln. litų. 2010 metais šiems darbams skirta 943 tūkst., 2011-aisiais – 1 mln. 75 tūkst. litų.

 
 
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt